Maršrutas: Klaipėda » Juodkrantė » KlaipėdaTrukmė: 4-6 valandos, iš jų apie 2 val. Juodkrantėje
Kaina: Žiūrėti kainyną
*Kaina be pvm
Juodkrantės teritorijoje žmonės įsikūrę jau seniai – šiose apylinkėse archeologai aptinka akmens, žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus gaminių. Netoli Juodkrantės esančios Pilkosios kopos žiūrint iš kito marių kranto atrodo tamsios, todėl gyvenvietė ir gavusi Juodkrantės vardą.
Rašytiniuose istorijos šaltiniuose ši gyvenvietė minima nuo 1429 m., tačiau tuomet ji buvusi šiek tiek arčiau Baltijos jūros. 1599 – 1600 m. senąją Juodkrantę užpusčius smėliui, ji persikėlė į dabartinę vietą. XVIII a. pab. Juodkrantėje prisiglaudė smėlio užpustyto Karvaičių kaimo gyventojai, o dabartinė Juodkrantė susiformavo Senajai Juodkrantei, Naujiesiems Karvaičiams ir Juodkrantei prie bažnyčios susijungus į vientisą gyvenvietę. Dabartinei Juodkrantės teritorijai priklauso ir anksčiau priešais Gintaro įlanką buvęs Grikienės (arba Nuodėmių) kaimas.
1669 m. Juodkrantėje, šalia kelio, įkurta pirmoji karčema, o 1682 m., gavę leidimą, čia ėmė kurdintis žvejai.
1885 m. Juodkrantėje pastatyta mūrinė bažnyčia.
XIX d. vid. Juodkrantė tapo žinoma kaip kurortas, čia pradėjo lankytis garlaiviai iš Klaipėdos, o vėliau – taip pat ir iš Tilžės. Tuo pat metu gilinant pakrantės dugną imta rasti vis daugiau gintaro ir tai paskatino gyvenvietės plėtrą dar labiau. XIX a. – XX a. pr. čia imti kurti viešbučiai, statomos vilos, įvairūs vasarnamiai, suklestėjo restoranų verslas, imtos steigti parduotuvės.
XX a. vid. Juodkrantė išaugo į miestelio tipo gyvenvietę ir buvo jau populiari vasarvietė, o nuo 1961 m. oficialiai įtraukta į naujojo Neringos miesto sudėtį.
Šioje gyvenvietėje savo jaunystę praleido garsus vokiečių tapytojas Gustavas Fenkolis (1872 – 1950 m.).
